- prisiplakėlis
- prisiplãkėlis, -ė smob. (1) menk. prisiplakęs žmogus, pataikūnas: Anais laikais gyveno tik prisiplãkėliai, kiti skurdo Lp. Poetas kandžiai tyčiojasi iš įvairių prisiplakėlių prie valdžios rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
prisiplakėlis — prisiplãkėlis, prisiplãkėlė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
prisiplakėlė — prisiplãkėlis, prisiplãkėlė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ančkara — scom. (1) prisiplakėlis: Prisikabino toks ančkara vaikis Varn … Dictionary of the Lithuanian Language
išverstarankovis — išverstarankõvis, ė smob. (adj.) (2) Rod prk. 1. kas netvarkingas, atžagarrankis: Ot išverstarankovis, ir palieka duris ataviras! Dkšt. 2. išvirtėlis, prisiplakėlis, nepastovių pažiūrų žmogus: Čia visi išverstarankõviai – nė vieno gero nėra Vrn … Dictionary of the Lithuanian Language
išverstskūris — ×išverstskū̃ris, ė (hibr.) smob. (2) persivertėlis, prisiplakėlis; plg. išverstarankovis 2: Eik tu, išverstskū̃ri! Grž. Šalia išverstskūrių turime daug dar kitokių lietuvininkų, tvirtų, drąsių žmonių prš … Dictionary of the Lithuanian Language
priepenas — sm. (1) 1. R, MŽ, N, K išlaikomas, prižiūrimas savas žmogus. ║ maitinamas asmuo: Kiek pati dirba, kiek ne, ale priepeną (savo mažą vaiką) visada kartu prie stalo sodins Kair. Aš turiu priepeną, mitį (apie veltėdį žmogų) Grz. 2. KII303 augintinis … Dictionary of the Lithuanian Language
prijunkėlis — prijun•kėlis, ė smob. 1. kas prijunkęs, prisiplakėlis: Rado įsigaspadoravusią seserį ir kokį ten prijunkėlį rš. 2. mažas kumeliukas: Dabar prijun•kėliai pigūs Arm … Dictionary of the Lithuanian Language
prisišliejėlis — prisišliẽjėlis, ė smob. (1) 1. NdŽ kas atsirėmęs, atsilošęs. 2. BŽ382 kas prisišliejęs, prisiplakėlis, pataikautojas … Dictionary of the Lithuanian Language
trupingraužis — trupingraužis, ė smob. menk. pataikūnas, prisiplakėlis: Kislius dairosi į visas puses, iš kur į jį skrenda šauksmai: –Padlaižys! Judošius! Trupingraužis! I.Simon … Dictionary of the Lithuanian Language
verstaskūris — ×verstaskū̃ris, ė (hibr.) smob. (2) Krč pakeitęs pažiūras, tautybę žmogus, persivertėlis, prisiplakėlis: Verstaskūris toks jis – kokia valdžia, te ir suka Vb. Tie verstaskū̃riai da bjauresni už patį vokietį Smln … Dictionary of the Lithuanian Language